Tėvo netekimas sūnaus. Apie mįslingą sūnaus netektį Ukmergėje prakalbo mama: vaiko pirštukai buvo mėlyni

Daugelis žmonių tėvą turi tik įrašytą dokumentuose. Kitose šeimose jis nors ir esti fiziškai, bet kiek galėdamas vengia atsakomybės už žmoną ir vaikus.

Su itin sunkiomis pasekmėmis šeimai tenka susidurti tuomet, kai per skyrybas tėvo visiškai nebetenkama. Šeimų betėvystė yra viena didžiausių mūsų tėvo netekimas sūnaus problemų. Anksčiau tėvus iš šeimų dažniausiai išplėšdavo karai, o šiais laikais dėl iširusių santuokų lieka vadinamųjų skyrybų našlaičių. Ištuokų grėsmingai daugėja. Lietuvoje metais ? Savaime suprantama, yra daug krinkančių šeimų, kurios formaliai neišsiskyrę, todėl statistiškai jas sunku susekti.

Betėvių vaikų armija auga diena dienon.

Tai vaikai, kuriems ūmai niekas nebesiima vadovauti, jų širdelės tarsi praradę gimtinę, jie tėvo netekimas sūnaus, kaip užslėpti skausmą, jie nusivylę, kupini apmaudo tėvo netekimas sūnaus agresijos. Paprastai praradimas juos skaudžiai pažeidžia.

Staiga palikti vieni jie jaučiasi esą išduoti. Iki skyrybų dažniausiai ne vieni metai praėjo besikivirčijant, keliant scenas, kuriose vienaip ar kitaip tėvo netekimas sūnaus ir vaikas.

Jam teko patirti, kaip tėvas ir motina negalėjo rasti bendros kalbos, kaip tėvai ginčijosi ir vienas kitam priekaištavo. Vaikas jautėsi pasimetęs ir nežinojo, kurį palaikyti. Kartais jis buvo linkęs stoti motinos pusėn, kartais jis suprasdavo tėvą.

Bet iš tikrųjų jis juk mylėjo juos abu. O dabar turi rinktis. Kaip apsispręsti? Jei jis pasirinks motiną, tai reikš, kad atstumia tėvą. O jei tai bus tėvas, jis neteks motinos. Juk jis nori turėti abudu — ir tėvą, ir motiną. Bet vaiko niekas neklausė. Taip nusprendė tėvas ir motina. Ar jie turi teisę spręsti? Ar jie turi teisę dalytis vaiką? Imti ir sudraskyti tai, kas priklauso abiem?

Argi jie negalėjo dar sykį pamėginti? Argi nebuvo kito kelio? Vaikas jaučiasi kaltas.

Jis kaltina save. Sykiu kyla pyktis ant tėvų, kurie neįstengė vienas su kitu sugyventi. Yra vaikų, kurie niekada taip ir neatleido savo tėvams, kad šie išsiskyrė.

Visą jų gyvenimą paženklino įtūžis ir kartėlis. Jie verčiau būtų sutikę gyventi šeimoje, kur nuolat vaidijamasi, negu per skyrybas praradę abu tėvus. Kiti vaikai jaučiasi esą kalti, tarsi jie būtų buvę nesantaikos priežastis. Jie kaltina save, bet visgi neišgali šeimos vėl sulipdyti. Kita betėvystės priežastis yra nesantuokinio vaiko gimimas. Vaikas, gimęs ne santuokoje, neretai visą gyvenimą jaučiasi esąs nepilnavertis, nes auga be tėvo. Jei tik kas paklausia apie tėvą, jis nori pasislėpti.

Juk taip jis kaskart iš naujo susiduria su savo problema. Kiekvienas toks klausimas iš naujo drasko jo žaizdą. Vaikas tėvo netekimas sūnaus įskaudintas ir nuskriaustas. Dažnai motina nenori prisipažinti žengusi klaidingą žingsnį, tačiau vaiko buvimas jai vis primena praeitį. To nė nesuvokdama ji elgiasi su vaiku neteisingai.

Pranešti klaidą

Ji tėvo netekimas sūnaus priekabiauja, visų labiausiai, jei jis turi kokių nors buvusio partnerio charakterio bruožų. Tuomet nuslopinta neapykanta perkeliama ir nukreipiama į vaiką. Tokia situacija vaikui gali tapti nepakeliama.

Jis juk neturi nieko, pas ką galėtų pabėgti. Tačiau net ir tuomet, kai motina stengiasi savo vaiką mylėti ir jai vienaip ar kitaip pasiseka jį integruoti, vaikui būna be galo sunku susitaikyti su savo nesantuokiniu gimimu.

Jis norėtų būti šeimos dalis. Jei betėvystės priežastis yra skyrybos arba nesantuokinis vaiko gimimas, tai tarp vaiko ir motinos gali kilti nesantaika. Frontai stiprinami.

KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Suprasti vienam kitą darosi vis sunkiau, gal net statomos užkardos. Viskas klostosi kitaip, jei tėvą iš šeimos išplėšia mirtis. Savaime aišku, šis praradimas irgi skausmingas.

Bet šeimos narius jis suartina.

Nuorodos kopijavimas

Šeima turi formuotis iš naujo. Taigi tėvo atsakomybė paskirstoma kitiems nariams, jei tik vaikai jau pajėgia ją priimti. Tyrimai rodo, kad tėvo netekimas jam mirus pakeliamas lengviau negu jo netekimas dėl skyrybų. Svorio metimo centrai Vijayawada betėvystės priežastis yra labai svarbi [1]. Kaip pasireiškia betėvystė? Poveikis psichikai: netenkama pasitikėjimo, sulėtėja intelektinis vystymasis Statistiniai tyrimai, atlikti su vaikais iš suirusių šeimų, pateikia įspūdingus rezultatus.

Trečdalis vaikų, patyrusių tėvų skyrybas, tėvo netekimą išgyvena be regimų nukentėjimų.

Kitam trečdaliui labai sunku įveikti skyrybų padarytą žalą, t. Pasidomėję, kodėl šis skirtumas toks reikšmingas, sužinotume, kad pirmosios grupės šeima nepaisydama netekties išliko stabili ir organizuota, o antrosios grupės šeima, nors ir išliko funkcionali, tačiau pairo. Trečiosios grupės motinos nesusitvarkė su nauja situacija, taigi šeima buvo dezorganizuota. Tėvo funkcija yra reguliuojanti.

Kai jo nėra, šeima netenka pusiausvyros. Dėl to vaiko pasitikėjimas susvyruoja iš pagrindų.

O tai sukelia egzistencijos baimę. Tokia baimė neretai lydi jį visą gyvenimą ir užaugus gali pasireikšti depresijomis. Tarp dvasinių sutrikimų depresijos šiuo metu užima pirmą vietą. Statistiniai duomenys rodo, kad vienas iš septynių žmonių serga klinikine depresija, kurią kadaise sukėlė koks nors praradimas, dažniausiai mirtis arba tėvo susvetimėjimas dėl didelio užimtumo.

Billeris neatmeta galimybės, kad tėvo netektis tiek dėl jo mirties, tiek dėl skyrybų ir vėlesnės depresijos su suicidinėmis [3] tendencijomis glaudžiai susiję [4].

kaisiadorietis.lt - kaisiadorietis.lt

Brillis ir E. Listenas priėjo išvadą, kad vaikai, netekę tėvo dėl skyrybų, labiau linkę į neurotinius sutrikimus [5].

Kol šalyje siaučia koronavirusas ir daugelis lietuvių jaučiasi neramūs, Grigiškėse gyvenanti Jekaterina Litvinionok dabar išgyvena asmeninę šeimos dramą. Mat dar praėjusį sekmadienį senelių kieme jos aštuonerių metų sūnų itin sunkiai sukandžiojo sarginis šuo. Įspėjame, kad toliau pateikiamos detalės nėra skirtos jautresniems skaitytojams. Aštuonmetį Kareną itin skaudžiai sukandžiojo šuo nuotr.

Kadangi tėvo nebėra, vaikui neišvengiamai ima vystytis priklausomybės poreikis. Kaip varnalėša jis kabinasi prie kitų. Be to, dažniausiai pasireiškia ir stiprus drovumas. Dar kiti linkę į tiesiog liguistą sąžiningumą arba jų sąžinė menkai išsivysto. Gali stipriau išryškėti ir polinkis į prievartą. Tokie išskirtinės psichikos vaikai netrunka tapti atpirkimo ožiais tarp bendraamžių. Tai stiprina ir taip kankinančią egzistencijos baimę.

Modestui Pitrėnui Tėvo diena šiemet paženklinta skaudžios netekties

Tėvo netekimas sūnaus tėvo netenkama tarp 6 ir 10 metų, vaikas iš pradžių nenori to suvokti. Jis išsiugdo apsauginį mechanizmą, kuris išgyventą faktą turi anuliuoti. Vaikas neigia realybę ir bėga į 10 riebalų deginimo būdų pasaulį.

Bet juk anksčiau ar vėliau jam teks susidurti su realybe. Palaipsniui vaikas sąmoningai, su giliu liūdesiu pradeda priimti tikrovę. Tai tęsiasi ilgai, kol suvokiamas visas netekties gilumas. Dėl skyrybų netekęs vieno kurio iš tėvų vaikas dažnai netenka dar ir gimtinės bei savo žaidimų draugų.

Tenka atsisakyti visos įprastos aplinkos ir kitur ieškotis naujų namų. Dėl to sustiprėja agresyvumas motinai, kuri nesugebėjo išlaikyti tėvo; kartu vaikas jaučiasi esąs kaltas, tarsi jis — visos tos nelaimės priežastis. Jei mirtis atėmė tėvą iš vaiko, jis jaučiasi tarsi išvarytas iš vaikystės. Dažnai vaikas išsiugdo perdėtą atsakomybės jausmą.

Jis ūmai tampa suaugusiu ir mano privaląs guosti motiną. O motinos paprastai mėgaujasi vaiko paguoda. Dėl to vaikas jaučia dar didesnę atsakomybę būti mažu suaugusiuoju.

Laikas grįžti namo ir tikrai būti tėčiu

Jis nori užimti tėvo vietą. Jis nori būti stiprus, paguosti motiną, ją paremti. Tėvo netekimas sūnaus perdėtai prisitaiko, kad nesuteiktų motinai dar daugiau skausmo, ir išmėgina viską, kad panaikintų kilusią suirutę. Panašiai reaguoja ir 11—12 metų vaikai.

Kai tėvo netenkama dėl skyrybų, tai jie ne tik liūdi, bet ir būna įpykę. Vaikai niršta, nes tėvai nesugebėjo rasti tėvo netekimas sūnaus kelio. Stengdamiesi išreikšti savo pyktį ypač nepaklusnūs ir agresyvūs tampa tokio amžiaus berniukai.

Jie ima nurodinėti savo draugams, net ir motinai. Dažnai pasitaiko, kad berniukai tik per didelį vargą tampa vyrais. Šios amžiaus grupės vaikai, netekę tėvo dėl jo mirties, dažnai jaučiasi esą atsakingi už motiną arba ir už mažesniuosius brolius bei seseris. Būna, kad tėvo netekus motina palūžta; tada gyvenimas tokiems vaikams pasidaro ne pagal jėgas.

O jei motina yra nestabilios psichikos arba serga, šių vaikų elgesys labai pakinta. Jie paprasčiausiai neįstengia susidoroti su tėvo netektimi ir motinos psichine liga. Maždaug nuo 13 metų, t. Vaikai palaipsniui atsiskiria nuo tėvų namų ir orientuojasi į aplinkinį pasaulį.

Bet šiuo metu šie jauni paaugliai yra ypatingai pažeidžiami. Jausdamiesi netvirtai jie anksti subręsta ir lengvai užmezga santykius su kita lytimi. Mergaitė, kuri dar visai maža neteko tėvo, vėliau kitos lyties atžvilgiu dažniausiai laikosi santūriai.

Juk ji negalėjo išmokti bendrauti su kita lytimi, nebent būtų turėjusi dar ir brolių. Jei tėvo netenkama vėlyvoje vaikystės fazėje, tai ir mergaitės, ir berniukai linkę anksti užmegzti ryšius su kita lytimi, tačiau tie ryšiai lengvai išyra. Vaikų, kurie per anksti palieka tėvų namus, kaltinti negalima. Jie nori kuo greičiau surasti namų šilumą, tačiau dar nėra subrendę atsakomybei. Jie neįstengia įvertinti santuokos tėvo netekimas sūnaus. Taigi tokie ryšiai dažnai yra nepatvarūs. Kartais, priklausomai nuo motinos asmenybės, vaikams, netekusiems tėvo, būna labai sunku atsiskirti nuo motinos.

Daugelis motinų įsitvėrusios laikosi savo vaikų ir taip juos padaro nuo savęs priklausomus. Jos žiūri į savo vaiką kaip į paguodą, kaip į prarastojo pakaitalą. Netrukus vaikai paverčiami asmenine motinos nuosavybe bei jos gyvenimo prasme. Dažnai vaikas nori nusigręžti nuo motinos, bet neturi kur prisiglausti ir lieka jos gniaužtuose įkalintas.

Vaikas instinktyviai jaučia grėsmę. Apninka nepasitikėjimas. Šis nepasitikėjimas gali nulemti asmenybės vystymąsi ir galiausiai net palikti pėdsaką charakteryje.

Vaikai nevienodai reaguoja į tėvo netektį. Berniukus tėvo netekimas sūnaus mergaites tai, regis, paveikia skirtingai.