Tj svorio netekęs tunas

Pokyčiai nurodomi apytiksle chronologine tvarka turint omenyje, kad ankstesnieji pokyčiai sąraše bus darę įtaką toliau išdėstomiems. Stadijos skirstomos ir su kiekviena iš jų susiję pokyčiai pateikiami daugiausia remianti D.

MARIJOS GARBINIMAS LIETUVOJE / J. Vaišnora

Rindžu D. Rindžas apibendrina įprastas sąvokas ir terminologiją.

• Ne stimuliuojanti riebalų deginimo priemonė
• Dėkoju m.

Archajinė pragermanų kalba[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Ši stadija prasidėjo atskilimu tj svorio netekęs tunas atskirą kalbą, nors galbūt ji vis dar įėjo į indoeuropiečių prokalbės dialektų tąsą. Šioje kalboje būta tj svorio netekęs tunas naujovių, kurios galbūt dėl arealinių kontaktų įvairiais lygmenimis buvo būdingos ir kitoms indoeuropiečių kalbų šakoms, ir tam tikrą laiką galėjo būti įmanoma susikalbėti su kitais dialektais.

Vis dėlto ši kalba ėjo savu raidos keliu, nesvarbu, ar ją laikytume atskira kalba, ar tik dialektu. Ringe tj svorio netekęs tunas, p. Kartais teigiama, kad šios dvi priebalsių eilės ide.

Ankstyvoji germanų prokalbė[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Ši stadija savo raidą pradėjo kaip indoeuropiečių prokalbės ide. Priebalsių sistema vis dar buvo panaši į ide. Susikalbėti su kitais ide.

Ankstyvojoje germanų prokalbėje buvo prarastas kontrastinis, laisvasis ide. Skardieji priebalsiai prieš dusliuosius trankiuosius buvo suduslinti dar iki pradedant galioti šiam dėsniui. Duslieji sprogstamieji tapo pučiamaisiais, jei tik prieš juos nėjo kitas trankusis priebalsis. Dviejų dusliųjų trankiųjų priebalsių junginiuose antrasis iš jų likdavo sprogstamuoju.

Laisvasis ide.

Naršymo meniu

III a. Sprogstamųjų priebalsių turtinga sistema pirmiausia buvo pakeista pučiamųjų priebalsių rinkiniu, paslankusis ide. Dėl į pirmąjį skiemenį atitraukto kirčio jau buvo pradėję irti nekirčiuotųjų skiemenų garsai ir šis procesas tęsėsi dukterinėse kalbose.

Galutinė stadija aprėpia visą likusią kalbos raidą, kol prokalbė skilo į dialektusir galbūt tuomet ėmė rastis nosiniai balsiai, pradėjo veikti umliauto taisyklės ir atsirado kitų germanų kalboms būdingų ypatybių. Taip pat žinomi skoliniai finų kalbosedar nepatyrę šio pokyčio: suom. Kadangi tikslus skolinių ir garsų dėsnių laikas nežinomas, skolinių neįmanoma taikyti absoliučiajai ar kalendorinei chronologijai nustatyti.

Germanų prokalbė – Vikipedija

Skoliniai iš gretimų indoeuropietiškų kalbų[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dauguma skolinių iš keltų kalbų pasirodė iki Grimo dėsnio arba jo veikimo metu. Skoliniai negermaniškoms kalboms[ kaip sulieknėti virbalai redaguoti vikitekstą ] Nemažą skolinių iš germanų prokalbės aptinkama negermaniškose kalbose, kurios ribojosi su germanų prokalbės sritimi.

Didžiausią įtaką patyrė finų kalbosjos iš germanų prokalbės gavo šimtus skolinių. Substrato teorija teigia, kad šie elementai perimti iš senesnių populiacijųkurios išliko tarp indoeuropiečių ir buvo pakankamai įtakingos, kad perduotų kai kurias savo kalbos ypatybes.

Pirmasis neindoeuropietiško substrato teoriją pateikė Vokietijos istorinės kalbotyros specialistas Zigmundas Feistas Sigmund Feistkuris teigė, jog maždaug trečdalis viso germanų prokalbės žodyno kilę iš šio substrato. Tad neaiškios etimologijos germaniškų žodžių dalis ilgainiui sumažėjo.

Šios dalies vertinimai paprastai būna pasenę arba padidinti, nes daug duomenų, kai mokslininkai sudarinėjo nepaaiškinamos kilmės germanų žodžių sąrašus, buvo nežinoma. Kitoje literatūroje šie priebalsiai gali būti rašomi kaip grafemos su brūkšniu, sudarant pučiamųjų priebalsių raides ƀ, đ, ǥ.

Germanų prokalbė

Lūpų gomuriniai žymimi kaip kw, hw, gw; tai nerodo kokios nors konkrečios atskiro garso pvz. Pažymėtina, kad indoeuropiečių prokalbės formose šis garsas, tiksliau — pusbalsis, ne priebalsisžymimas kaip y arba i̯; čia vartojamas j nerodo jokio išties įvykusio šio garso tarties pokyčio.

Ilgieji balsiai žymimi brūkšniu virš raidės, pvz. Superilgieji balsiai pažymėti cirkumfleksupvz.

Kitoje literatūroje jie užrašomi su dviem brūkšneliais virš raidės dvigubu makronupvz. Sekant D. Ringenosiniai balsiai pažymėti kableliu po raidepvz. Labai dažnai literatūroje jie perteikiami tiesiog po balsio prirašant raidę n.

Storiausia pasaulio katė užmigdyta amžinu miegu

Kai kuriuose šaltiniuose nosiniams balsiams žymėti vartojama ir tildė ã, ĩ, ũ…. Dvibalsiai perteikiami kaip ai, au, eu, iu, ōi, ōu ir galbūt ēi, ēu.

Toks rašybos susitarimas grįstas Rindžo Ringe vartosena. Ilgieji balsiai prieš nepriešakinius sudarydavo atskirą skiemenį ir rašomi kaip aukščiau nurodyta, išskyrus atvejį prieš ī, kai rašoma ij.

Priebalsiai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Toliau lentelėje [4] pateikiamas rekonstruotas germanų prokalbės priebalsių tarimas.

Įžambūs brūkšniai nerašomi dėl patogumo. Kai langelyje yra dvi fonemospirmoji iš poros yra duslioji, antroji — skardžioji. Garsai skliausteliuose žymi alofonusjie nėra savarankiškos fonemos.

Dėl kai kurių garsų tikslesnio tarimo taip pat žr.