Įjunkite pirmąjį meniu mėnesį. Žindomos mamos meniu

Slauganti mama negali numesti svorio

Žingsnis po žingsnio: 7 dienų gidas į laimę Kai tėčio sveikatos būklė stabilizavosi, jam buvo atlikta antroji operacija — uždėta per pirmąją nelaimės naktį nuimta galvos kaulinė dalis. Pabudęs po narkozės, išėmus kvėpavimą palaikantį vamzdelį, tėtė pamažu pradėjo kalbėti. Pradžioje neaiškiais skiemenimis, padrikais žodžiais, laikui bėgant — vis aiškiau. Tačiau mėnesiams bėgant paaiškėjo skaudi realybė, kad jis visiškai nieko neatsimena, nesiorientuoja aplinkoje, nepažįsta artimųjų, o jo akyse — tamsa Nuo nelaimės praėjo jau beveik penkeri metai.

Mano tėvas fiziškai sustiprėjo, atgavo prarastą svorį, gali paeiti įsikibęs į parankę. Tačiau psichika neatsistatė. Kokie jausmai užplūsta — pareiga, vargas, meilė? Pinigų nebeturiu, su žmona pykstuosi, vaikai neklauso.

Žydelis taip ir padarė. Po metų ateina jis pas tą patį rabiną ir laimingas sako: — Ačiū tau, tikrai padėjo, pinigų uždirbau, su žmona vėl vienas kitą įsimylėjome, vaikai klauso, viskas nuostabu Dažnai prisimenu šį pasakojimą ir šiandien.

Medikai puse lūpų kalbėjo tąnakt, kad geriau jau tėtis neišgyventų, o mes su šeima į tai žiūrėjome kaip į kokį nužmogėjimą, emocijų nebuvimą, ir mąstėme, — kaip daktarai gali taip kalbėti! Namų riebalų nuostoliai čia guli mūsų mylimas žmogus, tėtis, vyras, brolis, kolega.

Asmeninio archyvo nuotr. Tačiau šiandien aš pradedu suprasti, ką jie turėjo galvoje. Po traumos tėčiui sunyko trečdalis smegenų. Po tokio smegenų slauganti mama negali numesti svorio tikėtis, kad žmogus vėl grįžtų į įprastą gyvenimą — naivu. Sunkiausiai yra susitaikyti, kad mano tėtis yra gyvas, tačiau nebe tas pats žmogus, kuris buvo iki nelaimės. Jis žino savo vardą, tačiau nežino, kur gyvena, su kuo gyvena, neįsivaizduoja, kas pastaraisiais metais vyksta Lietuvoje.

Slauganti mama negali numesti svorio sveikatos pranašumai dėl svorio tiek atsimena, tačiau grįžta tik ankstyvieji prisiminimai: seniai mirusi mama, broliai, vaikystės nuotrupos.

Jis prisimena save iki studijų laikų, o tolimesni etapai — darbas, šeima — yra išsitrynę iš atminties. Gydytojų diagnozė negailestinga — potrauminė demencija, kitaip tariant, silpnaprotystė. Tėtis nieko neatsimena, o aklumas susijęs su ta prarasta smegenų dalimi, kuri atsakinga už regą, už suvokimą, kad matai. Susikaupęs ir įsižiūrėjęs į sieninį laikrodį po kelių minučių jis gali pasakyti, kiek tiksliai valandų, tačiau išlipęs iš lovos nemato ir nežino, kur eiti.

Suvokimas, kad teks slaugyti savo artimą žmogų, tėvą, kuris nėra net pensijinio amžiaus, atėjo ne iš karto. Ilgą laiką turėjau didelę viltį, kad tėtis pasveiks, ir visi gyvensime, kaip iki nelaimės. Po to, kai tėtis išsikapstė po sunkaus plaučių uždegimo, kai pradėjo kalbėti, atrodė, kad viskas tikrai eina tik geryn, nors ir labai lėtai, tačiau tik tada ir prasidėjo tikroji kova už gyvenimą.

Jie teikė mažai vilties, kad tėtis išgyvens. Tuo metu gyvenau Vilniuje, tad keturis mėnesius kiekvieną penktadienį po darbo važiuodavau į pajūrį ir iki pirmadienio kartu su mama būdavau šalia tėčio.

Niekuo negalėjome jam padėti, tik laikyti jo ranką, melstis ir padėti slaugėms pamaitinti ar pakeisti sauskelnes. Bet tas laikas buvo labai prasmingas mano šeimai. Atrodo, kad perėjau visų filmų apie į komą panirusius žmones svorio metimas sėdint, tik mano šeimos filmas buvo labai slogi realybė. Prisimenu tą gyvenimo etapą kaip tikrą košmarą, tačiau po ligoninių viskas taip greit įsisuko, kad nebuvo daugiau kada apie viską, kas įvyko galvoti ir liūdėti.

Paprastai Lietuvoje po reanimacijos žmogus keliauja į intensyviosios slaugos palatą, iš jos — į reabilitacinę ligoninę, o galiausiai perkeliamas į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių keturiems mėnesiams — lygiai dienų. Po to — tavo galvos skausmas, kaip toliau gyventi: mesti darbą, kad galėtum prižiūrėti artimą žmogų, samdyti slaugę ir mokėti jai atlyginimą ar guldyti savo artimą į slaugos namus.

Tos dienų praėjo labai greitai, ir tėtis grįžo į namus, pradžioje — savo gimtuosius Telšiuose, vėliau į Vilnių, pas savo vaikus.

  • Kaip pasirinkti kontraceptines tabletes - Andrologija
  • Aš noriu numesti svorio
  • Mados lėkštėje. Ne – gliutenui! - Mamos Žurnalas
  • Buvimas šalia sergančiojo.
  • Ar šokoladą galima suteikti slaugančiam motinui?
  • Pagalba natūraliam svorio metimui
  • Sūris sūrio užtepėlės, lydytas sūris.
  • Įjunkite pirmąjį meniu mėnesį. Žindomos mamos meniu

Slaugėme jį visi artimiausieji: mama, aš kartu su broliu, kuris tuo metu studijavo, tad laiką susiderindavome be problemų. Tuo metu nuomojau dviejų kambarių butą su savo ragnarok riebalų degintojas studentu, teko gyventi su tėčiu viename kambaryje.

Dažnai išeidavau į darbą nemiegojusi, nes jį naktimis kankindavo haliucinacijos, kliedesiai. Tai ligai būdingas požymis — ligonis mato ar girdi kažką, šneka su tuo kitu pasauliu, o tai gali trukti dieną naktį.

kaip numesti svorio gyvenant užsienyje

Ta smegenų dalis, kurią tėtis prarado traumos kūnui lieknas, taip pat yra atsakinga ir už iniciatyvą. Dėl to jis nieko nenori ir nežino, negalvoja, ką veikti, yra visiškai apatiškas aplinkai. Iš pradžių būna didelis šokas, neviltis, pyktis, nežinia, o vėliau tampi kaip robotas: dirbi, su artimaisiais derini slaugą, važinėji į įvairias institucijas, pas gydytojus, rašai prašymus, lauki atsakymų.

Vėliau kreipėmės į teismą dėl neveiksnumo nustatymo. Buvau paskirta tėvo globėja, kadangi mano gyvenimo sąlygos tam buvo palankesnės nei kitų artimųjų — aš vienintelė tuo metu turėjau pastovų darbą, buvau tik ką ištekėjusi, nesiskundžiau sveikata. Kalbant apie reakcijas, iš pradžių būna didelis šokas, neviltis, pyktis, nežinia, o vėliau tampi kaip robotas: dirbi, su artimaisiais derini slaugą, važinėji į įvairias institucijas, pas gydytojus, rašai prašymus, lauki atsakymų. Paskui ateina kasdienybė.

Man nebuvo sunku susitaikyti su tuo faktu, kad aš slaugau savo tėtį. Visada buvau tėčio vaikas, augdama jaučiau didelę meilę, mes gerai sutarėme, vienas kitą palaikėme ir gyvendami jau atskirai. Skaudžiausia buvo suvokti, kad trauma atėmė jo asmenybę, to Gedimino Šatkausko, kuris gyveno iki ųjų liepos 23 d.

Slauganti mama negali numesti svorio Šatkauskas 4 nuotr. Muziejuje daugiau kaip 30 metų dirbo istoriku, gyveno savo darbu, visada turėjo naujų idėjų, gerai sutarė su kolegomis, nes buvo geras ir linksmas žmogus. Ypač rūpinosi muziejuje auginamais žemaitukų veislės žirgais, kurie pasitelkiami terapijai dirbant su neįgaliais vaikais. Tėtis džiaugėsi galimybe padėti neįgaliesiems. Todėl keliame jį priverstinai, mankštiname, vedame į lauką pasivaikščioti, nes puikiai suprantu, kad visiškai nejudėti žmogui reiškia negyventi.

Su vyru keičiamės pareigomis ir derinamės vienas su kitu. Darbą pradedu anksčiau nei jis, taigi tėčio maitinimusi ryte rūpinasi vyras. Per pietus namo grįžtu aš, keliu jį iš lovos, slauganti mama negali numesti svorio padaryti kelis pratimus, pakilnoti rankas ir kojas, pašildau iš vakaro paruoštą maistą.

Po darbo — įprastas slaugomo ligonio režimas: maitinimas, pabendravimas, prausimas.

Kaip pasirinkti kontraceptines tabletes

Tėtį erzina triukšmingesni garsai — vis tikiuosi, kad sudomins radijo žinių naujienos, rami muzika, tačiau dažniausiai jis paprašo, kad viską išjungčiau.

Tačiau kartais pavyksta išlaikyti jo dėmesį, sprendžiant kryžiažodį — aš skaitau klausimą, jis galvoja atsakymą.

slauganti mama negali numesti svorio

Paprastai tėtis atsimena visas šalių sostines, turbūt mokykloje gerai iškalė šypsosio kitus atsakymus pasufleruoju aš. Mėgstamiausia tėčio veikla — atskirti į vieną indelį subertus grikius nuo ryžių, apčiuoti, atpažinti ir atskirti. Ilgai ieškojau, kuo galėčiau jį sudominti. Ir tai bene labiausiai pasiteisinęs pažinimo gebėjimo ugdymo žaidimas. Nors retai sulauksi iš jo klausimo, tačiau saldainio visada paprašo šypsosi.

Kalbiname jį, klausiame, ko norėtų, tačiau dažniausiai jis nežino, ką atsakyti.

  • Stebuklas: žaibo nutrenkta mergina mokosi gyventi iš naujo (papildyta) | kaisiadorietis.lt
  • Ar šokoladą galima suteikti slaugančiam motinui? Alergija prie šokolado
  • Toks meniu, kai maitinimas krūtimi   nereikalaujama, be to, kūnas neturi vitaminų, mineralų, reikalingų motinos ir kūdikio sveikatai.
  • Kaip naudoti kavą kaip riebalų degintoją

Tada supranti, kad geriau jo nespausti, kalbėti švelniai, nesiūlyti kelių dalykų vienu metu, kadangi jis tada susijaudina, sutrinka, gali apsiverkti. Labai svarbu pajusti jo nuotaiką, teisingai suprasti emocijas. Tėčiui nuolatos reikia gerti vaistus, kurie gerintų smegenų veiklą. Demencija turi ir šalutinę lygiagrečiai einančią ligą — depresiją.

Perėjome per visa tai — pritaikyti vaistai padėjo pažaboti nerimastingumą, todėl jis dabar yra gana ramus, jo poreikiai, kiek tai įmanoma — patenkinti. Mano pagrindinė užduotis — užtikrinti orų sergančio tėvo gyvenimą.

Tai galiu padaryti tiesiog rodydama jam pagarbą, meilę ir rūpestį. Vyras visada pasirūpina tėčiu, jei noriu išvykti kelioms dienoms į mokymus. Artimieji išleidžia mus su vyru atostogų. Esame svarstę apie slaugos namus, tačiau mūsų atvejis yra gana komplikuotas — tėtis ne tik serga demencija, jis nemato, neturi dantų, tad pasiryžusi atiduoti jo priežiūrą į kitų rankas, gyvenčiau su įtampa.

Lieknėjimo augalai - numesti svorio

Jeigu mano tėvas būtų tas demenciškas ligonis, kuris yra piktas, agresyvus, besiblaškantis po namus, institucinė slauga turbūt būtų neišvengiamas sprendimas. Tačiau šiuo metu tėtis yra gana ramus, mandagus, ir man širdis neleidžia jo atiduoti slaugyti svetimiems žmonėms.

slauganti mama negali numesti svorio

Taip pat skaitykite:  Sauliaus Urbono sukurta 3 minučių mankšta: suteikia energijos ir užkuria organizmą II dalis Manau, kad net ir praradęs savo tapatybę jis jaučia, kad artimas žmogus paglosto galvą, jį prausia. Ar neužklumpa gėdos, nejaukumo jausmas? Tikrai ne, kadangi domėjausi slauga, skaičiau specialią literatūrą, stengiuosi į tėvo priežiūrą žiūrėti profesionaliai.

Nuo ko pradėti?

Viskas išeina natūraliai, galiausiai supranti, kad tavo žmogus labai laimingas, kad tu tai darai. Nebekyla jokių klausimų — manau, kad tai menkiausios problemos. Daug sunkiau yra nepalūžti psichologiškai. Abu puikiai suvokėme, kokį atsakingą sprendimą priimame. Kęstutis pats slauganti mama negali numesti svorio kilęs iš daugiavaikės, penkių vaikų šeimos, neteko tėvo, kai buvo vos 8-erių, matė savo gyvenime ir šiltų, ir šaltų akimirkų.

Jis mane palaikė sunkiu metu ir pasakė, kad darysim, kaip geriausia visiems. Manau, kad net ir praradęs savo tapatybę jis jaučia, kad artimas žmogus paglosto galvą, jį prausia. Jeigu ne didelė vyro pagalba, neturėčiau tokių galimybių slaugyti tėtį namuose.

puikus riebalų degintojas kaip priversti mano vėžlį numesti svorio

Jis turbūt dažniau palepina tėtį nuodėmingais skanėstais nei aš šypsosigamina jam specialų trintą maistą, rūpinasi, kad kuo dažniau tėtis būtų gryname ore, ypač vasarą, veža mus į mišką ir pan. Manau, kad gyvenime svarbiausia yra savidrausmė.

svorio netekimas kas nutinka kūnui

To kasdien mokausi ir puikiai suprantu, kad jeigu nesirūpini savo vidumi, nesvarbu, ar tu slaugai žmogų, ar ne, gali labai greitai sugriūti. Stengiuosi rasti balansą tarp darbo, slaugos ir laiko poilsiui, bendravimui, pramogoms, kiek leidžia galimybės. Slaugant sunkų ligonį, itin svarbu turėti griežtą režimą, dienotvarkę: laiką maistui, higienos procedūroms, judėjimui.

Tai padeda išvengti chaoso ir slauganti mama negali numesti svorio vidinės ramybės. Taip pat visada reikia atsiminti, kad ir mano asmeninis gyvenimas yra labai svarbus. Įtemptu metu man labai padėjo Rūtos Vanagaitės knygos apie artimųjų slaugą ir moters brandą, išleistos būtent tada, kai aš buvau pradėjusi slaugyti savo tėvą.

Jose radau labai daug naudingos informacijos, įkvėpimo ir patarimų, kaip neišskysti emociškai. O kaip su slauga? Nežinai, kiek tai truks, todėl darai viską, kad tas atsisveikinimas būtų kiek įmanoma oresnis, laimingesnis ir apgaubtas rūpesčiu, o ne gailesčiu. Kartais norom nenorom įsijauti į ligonio ir slaugės santykį, todėl slauganti mama negali numesti svorio slauganti mama negali numesti svorio save stabdyti ir elgtis kaip dukrai su tėčiu, kuris serga, nesusipainioti pareigose.