Lauren Bushnell svorio netekimas. Legalūs streoidai, suplementai masei, testosteronui didinti. Raumenų auginimas, ryškinimas
Turinys
Pro 1 svorio šuo maisto ingredientų
Mokslininkai posthumanizmo amžiuje: gyvenimas be kanonų Neseniai studentai papasakojo man tokį anekdotą apie Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoją.
Sugavo toji dėstytoja auksinę žuvelę. Pateikiamas etnografinis paliudijimas. Nors ir sietinas su konkrečiu asmeniu, šis anekdotas ne tik parodo studentų ir dėstytojos santykius, bet ir patvirtina konfliktų, pasipriešinimo, galių santykį akademinėje aplinkoje.
Įformindamas lokalią sakytume, kaunietišką studentų patirtį, jų aiškumo ir suprantamumo troškimą, anekdotas yra ir nuoroda į platesnius akademinio gyvenimo ir kasdienybės, universitetinės aplinkos ir populiarios kultūros procesus. Kitais žodžiais tariant, anekdotas aiškiai sufleruoja ir apie humanitarinių ar socialinių mokslų galias bei negalias, ir apie pedagogikos kuriozus.
Iš tiesų nūnai mums praverstų auksinė žuvelė. Ir ne viena. Bet ar sugebėtume aiškiai pasakyti, ko norime, ką planuojame, ko tikimės, kur link einame?
Chris Lane On Married Life To Lauren Bushnell, Future Baby Plans - EXTENDED
Ar sugebėtume paversti tuščius žodžius subjektais ir kūnais? Ar apskritai mūsų kalbėjimas būtų suprantamas žuvelėms, kuriomis gali būti ir politikai, ir verslininkai, ir šiaip kokie ekonominį kapitalą sukaupę prašalaičiai?
Žuvelės nesidomi dėstytojais. Dabarties visuomenėje humanitarai ar socialinių mokslų atstovai yra pasidarę tuo, ką pavadintume paraštės parašte.
Visuomenėje, veikiamoje išsiskyrusių patirčių, išsiskaidžiusių žinojimų, kuriuos jau mažai kas gali suvienyti, humanitarų ir socialinių mokslų žinojimo pobūdis, atrodo, esąs neaktualus, neturįs vienijančios galios. Dar svarbiau yra tai, kad skirtingi patirties, pažinimo ir žinojimo būdai yra perduodami įvairių kultūroje cirkuliuojančių tekstų.
Kaip juos suprasti? Kaip apibrėžti ir suvokti daugybę spausdintinių, elektroninių, vizualinių tekstų, kurie, kad ir nebūdami institucionalizuotos ir aprobuotos kultūros dalimi, vis labiau tampa masinių komunikacijos priemonių kultūros ir kasdienio gyvenimo dalimi? Kaip juos pateikti studentui ar klausytojui? Ar būtina juos eliminuoti, stigmatizuoti, paskelbti negeistinais?
Šiuo esė ir bus teorizuojama, ką reikštų tokioje situacijoje analizuoti kultūrą, apie ją kalbėti ar joje pilietiškai dalyvauti. Pateikiant du kultūros analizės modelius — humanistinį ir posthumanistinį — mėginama įsivaizduoti, kaip mumyse susikerta asmeninės istorijos, pedagogikos, kasdienybės ir utopijos ar humanitarinės fantazijos?
Kokiems klausimams yra subrendę Lauren Bushnell svorio netekimas ir seni tekstai? Visuomenės, kurioje kultūra vis labiau komodifikuojama, o vartojimo daiktai susieja žmones su socialine tvarka, suteikdami jiems individualumo jausmą, kurioje asmenys beatodairiškai pasineria į komunikacinių tinklų žaismą ir kurioje trūksta duonos, nors netrūksta žaidimų. Tų vertybių centre — universali žmogaus prigimtis. Humanistinės kultūrinės kovos tikslas — atrasti tą prigimtį ir sukurti dirvą jos plėtotei.
Lauren Conrad kasdieninė dieta
Pasak humanistų, žmogus — visa ko šaltinis ir matas kultūros tekstų taip pat. Jis — pažangaus tikslingo veiksmo, vadinamo istorija, kūrėjas. Teigiama, kad bendros žmogiškosios savybės, kuriomis mes dalijamės, kurios mus apibrėžia ir sieja, peržengia vietos, laiko, kultūros, lyties, etninius skirtumus.
Humanistai mokslininkai privalą ginti šias žmogiškąsias savybes nuo politinio ekstremizmo, netolerancijos, kultūrinės degeneracijos1. Kultūrotyroje humanistas turi nuolat modeliuoti individą, įkūnijantį žmogaus prigimties tęstinumą ir bendrumą bet kokiu laiku ir vietoje.
Išbrokuojami ir tekstai, kuriais ta patirtis perduodama. Šitaip gražios kilnios intencijos virsta hierarchijomis, kurios atmeta ir išstumia skirtingas patirtis ir požiūrius2.
Paieška | kaisiadorietis.lt
Tradicija, grindžiama universalaus žmogiškumo modeliu, susiduria su žmonių visuomene kaip begalinių skirtumų lauku ir nutyla arba pradeda isteriškai rėkti. Humanistiniu požiūriu įvertinama populiari ar masinė kultūra, kasdienybėje sklandantys ir nuolat įreikšminami tekstai — kaip pasyvi, nereikalaujanti mąstymo veikla. Jai priešpriešinama Kultūra iš didžiosios raidės, barbarybės ir nuopuolio priešnuodis. Supriešinant aukštąją ir žemąją kultūrą, aukštąją ir žemąją literatūrą, saugoma disciplinarinė sistema, kontroliuojanti kultūrinę ekonomiją.
Nuoga kultūrinė Lauren Bushnell svorio netekimas pateisinama estetinių, moralinių ir etinių vertybių diskursais3. Vaduodamasis instituciškai aprobuota ir kultūriškai priimta kultūra, nustatydamas griežtas hierarchijas, įtraukimo kultūron ir išstūmimo iš jos praktikas, humanistinis mokslas ir kritika naikina save4.
Pirmiausia, savas plotas apibrėžiamas labai siaurai. Antra, atsisakoma rimtai analizuoti skirtingus tekstus ir skirtingas perspektyvas. Apsiribojant pasitenkinama standartiniais nuorodų taškais, kuriuos galima pavadinti kanonu. Tačiau ar idealizuodama aukštąją kultūrą, laikydama ją tik išsilaisvinimo ir transcendentavimo išraiška, humanistinė kultūrotyra ir pedagogika prisimena, kad didžioji kultūra dažnai funkcionuoja o nūnai vis dažniau kaip alienacijos ir dominavimo aparatas?
Ar atmesdama mūsų patirčių įvairovę, ši kultūrotyra ir pedagogika gali efektyviai sujungti Lauren Bushnell svorio netekimas teorijos visatą su realiu daiktų pasauliu? Ar žiūrėdami į kultūrą kaip į Atėnę, kuri išnyra iš Dzeuso smegenų visiškai susiformavusi, galime paaiškinti, kaip skaitome kultūrinius tekstus, kaip jie generuoja ir išlaiko reikšmes ir interpretacijas, kaip tie tekstai tampa daugialypių interesų, sudėtingų jėgų bei galių kryžkelėmis?
Atsakymas vienas: ne. Posthumanistinės kultūros studijos ir pedagogika Dabar kultūroje atsiranda vis daugiau tekstų, susijusių ne tik su spausdintine kultūra ir knygine technologija, bet ir su visokiomis garso, vaizdo, vizuališkai ir elektroniškai medijuojamomis žinojimo formomis.
Šie tekstai radikaliai keičia būdus, kuriais žinojimas yra kuriamas, įgyjamas ir suvartojamas6. Vis labiau vejamės gyvenimo aplinką, kai humanistinė kultūros analizė nebepajėgia studijuoti įvairių, nuolat atsirandančių tekstų gamybos, jų recepcijos ir vartojimo. Vis įvairesni tekstai tampa literatūra, o tai kas seniau buvo apibrėžiama kaip literatūra, dažnai tampa tik Lauren Bushnell svorio netekimas.
Net ir atskiros ar atskirtos viena nuo kitos akademinės disciplinos negali atspindėti kultūrinių ir socialinių fenomenų įvairovės vis hibridiškesniame pasaulyje. Dabar itin svarbi pasidarė masinių komunikacijos priemonių kultūra su galingais reprezentavimo ir žinojimo mechanizmais. Be tos kultūros analizės jau nebegalėtume suvokti, kaip visuomenėje struktūruojamos vertybės ir normos, iškeliamos tam tikros bendruomenės ir individo sampratos. Arba kaip galios, Lauren Bushnell svorio netekimas, socialinių troškimų dinamika veikia kasdienį visuomenės gyvenimą.
Elektroninės kultūros plėtimasis į visas kasdienio intelektualinio gyvenimo sritis skatina tradiciškai apibrėžtų disciplinų judėjimą lyginamųjų literatūrų studijų, žiniasklaidos tyrinėjimų, visuomenės, technologijos ir populiarios kultūros analizių link. Postdisciplininis mąstymas neneigia atskirų disciplinų egzistavimo, jų reikalingumo, tačiau keliami klausimai, verčiantys permąstyti rėmus, kuriuose tie klausimai formuluojami.
Į svarbiausių klausimų ratą įeitų ir socialinės galios bei žinojimo, kurį akademinio gyvenimo dalyvis kuria, perduoda ir pateisina auditorijoje, dinamika7.
Lauren Bushnell svorio netekimas reflektuodama žinojimo, kaip kultūrinės produkcijos formos, dauginimą, jo struktūrą ir keitimąsi juo, kultūrotyra ir posthumanistinė pedagogika klausia, kokios žinojimo formos yra atmetamos, kokios pervertinamos, kaip skirtingos žinojimo formos pasklinda ir cirkuliuoja apibrėžtoje kultūrinėje aplinkoje? Kritiškai analizuojant žinojimo ir autoriteto, žinojimo ir galios ryšį siekiama apibūdinti istorinius ir socialinius kontekstus, formuojančius mūsų praeities, dabarties ir ateities suvokimus bei išgyvenimus.
Pro 1 svorio šuo maisto ingredientų Dr jaunoji stebuklingo diabeto dieta Kasdieninė dieta Conrad Lauren Teksaso svorio kritimas klinikoje b injekcijos 3 dienų greitas svorio netekimas dietos Akupunktūros praradimo nykščio svorio Kalifornijos stebuklinga dieta Medicinistas prižiūri skystą dietą The Diennet Institute.
Kaip kultūros tekstai susiję su materialiais galių įsikūnijimais ir instituciniais kontekstais, kuriuose jie yra skaitomi, įreikšminami ir užmirštami? Kaip juose veikia ir užsiregistruoja galia, vienas reikšmes, simbolius ir vaizdinius iškeldama, o kitus atmesdama?
Iškeliant sau tokius klausimus, įmanoma kultūros tekstus paversti pedagoginiais įrankiais, padedančiais analizuoti mechanizmus, kuriais kuriamas ir patvirtinamas vienas ar kitas žinojimo apie save, lytį, seksualumą, darbą, etniškumą, viešą intelektualo dalią, pedagogiką ir auksines žuveles būdas8. Tokioje kultūros analizėje keičiasi ir kalbos vaidmuo. Kalbos gyvybingumas nustoja buvęs kultūros gerovės rodikliu.
Kalba vis labiau siejama su tų, kurie kalba ir kuriems yra kalbama, gyvenimo kontekstais pvz.
- Įspūdingi raumenys per kelias savaites yra ranka pasiekiami Vartodamas Probolan 50 žaibiškai padidinsi savo raumenų masę ir pakeisi riebalus į raumenis.
- Svorio metimo namuose
Kodėl kalba įtraukia arba atmeta tam tikras reikšmes, patvirtina arba išstumia tam tikrus elgesio būdus, kuria tam tikrus malonumus ir troškimus arba neleidžia jiems atsirasti? Šiuo požiūriu kalbą galime suvokti per įvairius būdus, kuriais ji aktyviai kuria ir perduoda studentų bei dėstytojų gyvenimo kontekstą ir turinį viešose arenose ir mokymosi erdvėse9. Telkiantis ties tuo, kaip kalba dalyvauja galios, disciplinos ir reguliavimo sąveikoje, ieškoma atsakymų į klausimus, kaip asmenys ar grupės vartoja kalbą siekdami mobilizuoti pasipriešinimą, įgyti kultūrinį autoritetą ir patvirtinti socialinius santykius.
Category: DEFAULT
Tačiau daug dėmesio skiriant kalbai, kaip galimybių diskursui, per kurį ir kuriame identitetai konstruojami ir perrašomi, kovos įžiebiamos, viltys sutvirtinamos, negalima visko priskirti kalbai. Kad ir veikdamos per kalbą, didžiuma institucijų yra materialinės jėgos ir jų tekstualizuoti negalima.
Lietuvos Seimas gali būti tekstas, tačiau jis nėra vien tik tekstas. Posthumanistinė kultūrotyra ir pedagogika nepateisina romantizuotos kultūros darbininko sąvokos. Šitokia kultūrotyra ir pedagogika nėra neutralių įgūdžių rinkinys, bet kultūrinė veikla, suvokiama tik istorijos, politikos, galios ir kultūros kontekste.
Domėdamasi kasdieniu gyvenimu, kultūros bendruomenių pliuralizacija ir žinojimu, kuris egzistuoja tarp disciplinų, tačiau negali būti suprastintas iki kurios nors vienos, ši kultūrotyra turi padėti ir studentams, ir dėstytojams analizuoti egzistuojančius kultūros diskursus, praktiką, masinių komunikacijos priemonių patirtį ir Lauren Bushnell svorio netekimas jiems iššūkį savo kasdiena Įvairialypių tekstų, susijusių su kasdiene patirtimi Lauren Bushnell svorio netekimas komunikacijos priemonės, populiarioji kultūra ar reklamastudijos leidžia permąstyti viešųjų sričių buvimą kultūroje ir ieškoti strategijų platesnei viešai diskusijai.
Sykiu konstruojamos ir įveiksminamos erdvės, kuriose mūsų troškimai, atmintis, žinojimas ir kūnas gali pakeisti kritinių galimybių diskursus, savo ruožtu skatinančius skirtingų kalbėjimo, kritinio angažavimosi ir veikimo būdų atsiradimą. Posthumanistinė kultūrotyra ir pedagogika — tai ribų peržengimo ir perėjimo forma; tai būdas konstruoti tokią kultūros politika, kurioje 1 parduodamas svorio netekimo papildas, keitimasis, vertimas peržengtų skirtingų bendruomenių ribų ir sienų ženklus.
Reflektuodami save ir savo kultūrą, mes ne tik tekstualizuojame kasdienybę, bet ir skatiname opozicines kultūros interpretacijas ir opozicinių praktikų kūrybą Laužydami griežtas ribas ir binarias opozicijas tarp mokymo ir politikos, etikos ir galios, aukštos ir žemos kultūros, paribių ir centro, neatsisakome vadinamosios aukštosios kultūros, nemėginame jos pakeisti kažkuo kitu.
Svarbiausia, kad susimąstome apie ribas to, kas suvokiama, apibrėžiama ir išgyvenama kaip kultūra ir nekultūra, literatūra ir neliteratūra. Tokia kultūrotyra ir su ja susijusi pedagogika — tai kultūros politikos, fantazijos ir intelektualaus intymumo scena, kurioje mėginame suderinti griežtą intelektualinį darbą su tvirtu, kritišku sau, konkrečiai utopišku, bet nerepresyviu ir doktrinišku autoritetu XIV — XV a. Feminisčių požiūriu, žmogiškoji prigimtis visą laiką apibūdinama remiantis vyriškomis savybėmis.
Etninių grupių teigimu, humanizmas iškelia tik europietišką tradiciją, tarsi ji išreikštų universalią žmogiškąją prigimtį. Etninis tos žmogiškosios prigimties ir patirties aspektas nelaikomas svarbiu. Fuery and Mansfield, op. Nice Cambridge, Mass. Eagletono sampratą galėtume taikyti ir platesniam kultūros laukui.
Apie tai žr. Terry Eagleton, Literary Theory. An Introduction Oxford: Basil Blackwell,p. Giroux et al.
Giroux and Patrick Shannon, ed. Tereškinas, Artūras. Kultūrinės studijos: tarp produktyvaus netikrumo ir pragmatinių pasirinkimų Šioje trumpoje apybraižoje bus mėginama pasvarstyti ne tik apie Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų, ypač kultūros tyrinėjimų, padėtį, bet ir apie senų bei naujų tyrinėjimo strategijų pozicijas ir pozas, akademiškumą ir kasdienybę.
Kiekviena disciplina, tyrinėtojų grupė ar atskiras akademinės institucijos narys konstruoja ir rekonstruoja savą žinojimo versiją ginčydamasis, varžydamasis su kitais, su kitomis žinojimo, interpretacijos versijomis, su skirtingomis akademinių diskursų formomis. Galima būtų ginčytis dėl ką tik paminėtų abstrakcijų humaniška, dvasinga, objektyvu turinio, jų reikšmės, tačiau akivaizdu, kad pertvarkyti ar performuoti akademinių diskursų formų neįmanoma nekeičiant pasaulėvokos bei pasaulėjautos būdų, kurie veikia akademinius diskursus.
Pasaulėvokų ir pasaulėjautų kova, atsispindinti ir akademiniuose Lauren Bushnell svorio netekimas, vyksta ne tik Lietuvoje. Kaip ir Lietuvoje, čia iškilo gana aiški takoskyra tarp dviejų požiūrių į pažinimo procesą ir žinojimą: vieno rėmėjai teigia, kad bet koks mokslas, kaip priemonė kurti objektyvią tiesą, yra objektyvus, nevertinantis.
Posts navigation
Kitų nuomone, mokslai visada buvo ir tebėra kultūriškai ir politiškai motyvuoti, saistomi kultūrinių įpročių ir politinių įsipareigojimų. Mokslas, esąs socialine institucija, būtinai dalyvauja ir negali nedalyvauti kultūriškai specifiniuose vertinimo ir ištekliu paskirstymo procesuose. Pastarojo požiūrio šalininkai mėgina suvokti, kaip žinojimą ir pažinimą skatinančios, ji kuriančios Lauren Bushnell svorio netekimas — universitetai, akademijos, institutai ar atskiri Lauren Bushnell svorio netekimas, kurie mano esą aukštesnių institucijų pvz.
Sunku suabejoti tuo, kad tiesos ir netiesos, teisybės ir melo kriterijus nustato visuomeninės, politinės institucijos, įtakingi asmenys, turintys galimybę kalbėti, būti klausomi ir išgirsti. Dar vienas paradoksas. Užuot siekę analitiškai pademonstruoti, kad net pačios, regis, nešališkiausios ir pelno nesiekiančios kultūrinės praktikos, tarp jų menas ir literatūra, iš tikrųjų tokie Lauren Bushnell svorio netekimas, kad vienokiu ar kitokiu būdu jie nori sukaupti kuo daugiau materialinio ar simbolinio kapitalo3, tokie mokslininkai ir kritikai mėgina kuo labiau mistifikuoti kultūrą ir jos tekstus.
Siekiant formuoti naujų akademinių diskursų galimybes, kurios atvirai pripažintų savo interesų formules bei formas, vienas iš svarbių klausimų, dėl kurio susikryžiuoja objektyvumo ir subjektyvumo ietys, yra tautinės kultūros kanonas. Vakaruose tokio konservatyvaus kanoniškumo pavyzdys — Haroldo Bloomo knygoje Vakarų kanonas pasiūlytas poleminis Vakarų Lauren Bushnell svorio netekimas kanonas, susidedąs daugiausia iš europiečių ir europiečių—amerikiečių vyrų autorių4. Kanono formavimas — politinis, kultūrinis ir socialinis aktas.
Įdomu, kad Lietuvoje kanono problema Lauren Bushnell svorio netekimas pat ganėtinai aktuali. Net kanoninių lietuvių kultūros autorių, tokių kaip Maironis, Lauren Bushnell svorio netekimas interpretacijos iš karto tampa kovos dėl tautinių problemų ir prioritetų lauku.
Kas tos kovos užkulisiuose, turėtų būti aišku: pastangos arba visomis jėgomis išlaikyti tautinį identitetą ir lietuvių kolektyvinę sąmonę nepakitusius, arba mėginti juos analizuoti, sykiu juos transformuojant5.
