Tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo. Kai maža širdelė liūdi…
Turinys
Straipsniai Kai maža širdelė liūdi… Artimo žmogaus netektis, mylimo šunelio, kačiuko ar kito augintinio mirtis, tėvų skyrybos ir net išsikraustymas gyventi į kita vietą gali sudrebinti vaiko pasaulį.
Šis, skaudus jausmas vadinamas liūdesiu arba sielvartu. Būdami tėvai, mes labai stengiamės apsaugoti nuo sunkių išgyvenimų savo vaikus. Ar tikrai tai žalojantys įvykiai? O gal mes nežinome kaip tinkamai pranešti apie netektį?
Pagalba tėvams
Kaip paguosti? Ką patarti? O gal mes patys nežinome, ką daryti su šiais išgyvenimais savo širdyje? Turbūt bent į vieną klausimą atsakėte teigiamai. Sielvartas yra normali ir natūrali reakcija į netektį. Pats savaime jis nėra nei patologinė būsena, nei asmenybės sutrikimas. Todėl reikia leisti vaikui ir sau paliūdėti.
Negeraikai liūdnos nuotaikos užgožia visus kitus išgyvenimus, apninka apatija, nenoras nieko veikti, vaikas užsisklendžia savyje, nepasipasakoja ir tai trunka ilgiau kaip tris savaites.
Visais kitais atvejais, tai natūrali emocinė reakcija, nereikia perdėtai stengtis vaiko linksminti, pirkti naujų augintinių, jei jo netekote.
Leiskite vaikui suvokti kiekvienų netektų santykių unikalumą ir svarbumą jo gyvenime.
- Knygos tėvams bei globėjams apie vaikus ir paauglius
- А они всегда могут ошибиться".
- Ar vidurių užkietėjimas gali padėti numesti svorio
- Kai maža širdelė liūdi…
- Skyrybos „apkarpo“ vaikystę - Mamos Žurnalas
- Kai sielvartauja vaikai | kaisiadorietis.lt
- Pagalba šeimai praradus vaikelį | Pagalba tėvams | Neišnešiotukas
- Japoniškas būdas numesti riebalus
Mitai apie sielvartą Dažnai mums baisu tai, kas nežinoma, nepatirta arba draudžiama. Mūsų visuomenė vengia kalbėti apie sielvartą ir netektis, todėl šie reiškiniai atrodo bauginantys ir žalojantys. Norėčiau apžvelgti pagrindinius mitus, kurie mus varžo ir neleidžia išgyventi sielvarto kaip natūralaus reiškinio. Mitai, kurie persekioja sielvartaujančius vaikus: Neliūdėk!
Štai, imk sausainiuką, pasijusi geriau.
Pagalba šeimai praradus vaikelį
Nes jie nuneigia mūsų jausmus. Lygiai taip pat jaučiasi ir mūsų vaikai — jiems kyla pasipriešinimas, nes tokia paguoda jūs ignoruojate ir paneigiate jo išgyvenimus. Tad kodėl bijome liūdesio? Gal kad nežinome, ką su tuo daryti? Kiekvienas mėginimas išvengti vaiko skausmingų emocijų ateityje gali sukelti katastrofiškų padarinių.
Naujasis niekada neatstos senojo, nes visi santykiai net ir su daiktais yra unikalūs. Galime sukurti naujus, unikalius santykius, tik kai baigiame emocinius santykius su prarastuoju. Tokį neišbaigtumą ir skubėjimą pakeisti nauju objektu mes persinešame ir į santykius su žmonėmistodėl nieko keista, kad keičiam partnerius vieną po kito.
Kai maža širdelė liūdi…
Tai, kas lieka neužbaigta, iš pirmųjų santykių pereina į naujus ryšius. Todėl bent kelias dienas leiskime vaikui paliūdėti dėl netekties. Sielvartauti reikia vienam — tai toks senas mitas, kad net mes patys nežinome, nuo kada jis mumyse gyvena.
Turbūt jį net tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo kaip savo dalį. Šis mitas skatina susvetimėjimą. Tai iš kartos į kartą perduodamas tikėjimas ir elgsena. Atsiskirti sielvarto atveju nenatūralu — įskaudinti kūdikiai juk kviečiasi pagalbos.
Būk tvirtas!
Tvirtumas — atvirai rodyti jausmus, sakyti ir daryti tai, ką jauti. Visa tai žmogiškumas. Laikas gydo visas žaizdas — laikas turi efektą tik staigios netekties atžvilgiu — mes po netekties pamažu ją įsisąmoniname ir susitaikome su realybe, todėl skausmas natūraliai atslūgsta. Laikas nėra aktyvi jėga, kuri daro poveikį mūsų savijautai.
Tinklapis skirtas padėti netekus kūdikio
Gydo ne laikas, o veiksmai — kai mums nuleidžia mašinos padangą, juk nesėdime ir nelaukiame, kol oras grįš atgal. Tas pas susiję su sielvarto išgyvenimu - turime imtis veiksmų, kurie tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo padėtų išgyventi sielvartą ir sugrąžintų harmoningą gyvenimą su šiltais prisiminimais Imkis veiklos — vengdami sunkių išgyvenimų imamės bet kokios veiklos, kad tik nereikėtų apie skaudulius galvoti.
Savo pavyzdžiu išmokiname ir vaikus. Tokia veikla - tik atsitraukimas, jausmų užgniaužimas. Jei tokiu būdu bandome išvengti liūdesio, tai net po ilgo laiko tarpo mes apie netektį kalbėsime lygiai su tokiu pačiu skauduliu širdyje.
Pirmiausia privalote išgirsti ir atpažinti vaiko emocijas, tik po to aiškintis istorijos faktus. Vaikai emocijas lengviausiai reiškia per netiesiogines priemones, tokias kaip piešimas, tapymas, lipdymas, žaidimas. Jeigu netekties tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo labai tragiška vaikas matė kaip miršta, ar aplinkinių stiprūs išgyvenimai šokiravo jį geriausiai tinka vaidybos - tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo priemonės.
Naudojant emocijas atspindinčias lėlės www. Kaip jautėsi kiti žmonės? Tai suteikia galimybę vaikui viską pakartoti, detaliau suvokti situaciją, įsisąmoninti savo jausmus bei įvertinti kitų žmonių pozicijas.
NaujienosStraipsniai Netektys ̶ pagalba globojamam vaikui Netektys — tai mums brangių žmonių praradimas dėl jų mirties, skyrybų, jų išvykimo gyventi į užsienį, sveikatos praradimas dėl ligos, traumos ar dėl natūralaus senėjimo proceso, savosios vertės praradimas dėl patirtų patyčių mokykloje, pažeminimo tėvų šeimoje, prarasto darbo, padarytų klaidų ar nesėkmingai susiklosčiusių santykių. Kai kurioms netektims, kurios laikomos tikėtinomis, mus paruošia gyvenimas, mes visi žinome, kad teks baigti mokyklą ir atsisveikinti su suolo draugu, tikime, kad vaikai užaugs ir išskris iš tėvų lizdo, žinome, kad amžinai nepavyks išsaugoti jaunystės ir senstant mūsų kūnas pasikeis, o kažkada teks laidoti savo tėvus. Tačiau skaudžiausios ir sunkiausiai išgyvenamos yra netikėtos netektys, kurioms mes nesame pasiruošę, kurios mus užklumpa staiga, netikėtai, ir skirtingai nuo kitų žmonių, kuriuos tokios netektys aplenkia. Vaikas, atskirtas nuo tėvų ir patekęs į globą, paprastai išgyvena skaudžias netikėtas netektis: prigimtinės teisės augti savo biologinėje šeimoje, bendrauti su tėvais, broliais, seserimis, seneliais bei kitais jam svarbiais artimaisiais.
Svarbu atminti, jei vaikas nuolat pasakoja, piešia, vaidina tą patį įvykį, beveik visada tai reiškia, kad vis dar nebuvo išgirsti jo jausmai. Ar apie netektį kalbėti atvirai? Mes tėvai turime imtis pareigos parengti savo vaikus tiems jausmams, kurie jų laukia ateityje.
Knygos tėvams bei globėjams apie vaikus ir paauglius
Kuo geresnį pagrindą jiems suteiksime, tuo geriau jie tvarkysis ištikus netekčiai. Žmonėms įprasta vengti kai kurių temų, bijant, kad tam tikri žodžiai ar mintys nepadarytų vaikams žalos. Atsiribojimas nuo skaudžių dalykų leidžia tėvams pasijusti lengviau ir saugiau, tačiau kaip yra su vaikais? Dažnai vaikus labiau žeidžia ne pati tiesa, o jos nesakymas. Mirties, ligos, skyrybų ir daugybės kitokių netekčių atveju problema dažniausiai būna susijusi ne tiek su pačiais įvykiais, kiek su tėvų nemokėjimu apie juos kalbėtis.
Mirtis - natūralus reiškinys? Pirmiausia, tai gali būti natūralių reiškinių stebėjimas — krentantys ir džiūstantys medžių lapai. Lyginimas su gamtos reiškiniais gali būti labai naudingas aiškinant vaikams mirties esmę. Aptiktas negyvas žvėrelis pasivaikščiojimo metu, gali tapti geru stimulu atvirai ir išsamiai pasikalbėti apie mirtį.
Pastebėti, kokie pagrindiniai mirties požymiai.
Mažieji supranta kaip aiškiname remdamiesi akivaizdžiais faktais: pasakykite, kad žvėrelis nebekvėpuoja, nejuda, yra atšalęs, pagalvokite kartu, kokia mirties galėjo būti priežastis. Tiksli ir apčiuopiama informacija jiems padeda suvokti supantį pasaulį, netekties faktą.
Emocines mūsų reakcijas vaikai greitai perima ir jas pradeda taikyti susidūrę su netektie situacija. Todėl turime atkreipti dėmesį pirmiausia į savo rodomus išgyvenimus. Kaip pranešti žinią apie netektį Dauguma penkerių metų amžiaus vaikų nesuvokia, kad mirtis — negrįžtamas procesas.
Dauguma tyrimų rodo, kad mirties reiškinį pradeda suvokti šešerių, septynerių metų sulaukę vaikai. Iki to laiko, vaikai labai domisi mirtimi, klausia ar ir jie mirs, kada ir pan.
Atsakykite į šiuos klausimus, kuo paprasčiau, nepalikite nežinioje ar apgaulėje. Labai svarbu, kad vaikas suvoktų, kad mirtis yra negrįžtama, nes kitaip jis nuolatos išgyvens laukimo, troškimo jausmus, kurie neleidžia išgyventi sielvarto iki pabaigos.
Dūžta jų viltys, svajonės ir ateities lūkesčiai.
Kad ir kaip skaudu ir sunku, turime pasakyti, kad artimasis mirė. Tai turi būti pirmieji jūsų žodžiai. Ir tik po to gali būti pateikti jūsų religiniai ar kitokie įsitikinimai apie mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Svarbu įvardinti reiškinius savais vardais ir dėl kitų priežasčių. Pasakius, kad senelė užmigo ar išvažiavo, galime vaikus netyčia įbauginti — vaikai bijos eiti miegoti, nes galvos, kad gali neprabusti; bijos važiuoti, nes gal nesugrįš. Ar vestis vaikus į laidotuves? Tai svarbus klausimas, kurį svarsto tėvai susiduriantys su netektimi asmens, kuris buvo labai artimas vaikui.
Norėdami apsaugoti nuo gilių sukrėtimų, dažnai nesivedame vaikų, pasiteisindami, kad jie dar maži. Tačiau kada jie suauga šiam įvykiui? Ar nepadarysime didesnės klaidos ir didesnės traumos vesdami į laidotuves tik sulaukusius paauglystės vaikus? Devyniolikto ir dvidešimto amžiaus pradžioje mirusiojo parengimas buvo namiškių pareiga.
- Ką vaikai išgyvena netekties metu?
- Kai sielvartauja vaikai - kaisiadorietis.lt
- SIELVARTAS VAIKŲ AKIMIS – Kauno lopšelis-darželis ,,Rasytė"
- Svorio nulio
- Natūralūs svorio metimo gėrimai namuose
- Netektys ̶ pagalba globojamam vaikui – Darnūs namai
- Pagrįstas svorio metimo tikslas 3 mėnesiams
Niekas nesibodėdavo šio darbo, nes tai buvo dalis atsisveikinimo ritualo. Dabar mes nuo šios pareigos esame atleisti, o visa kas susiję su atsisveikinimo ritualais mums kelia nerimą ir baimę. Jeigu atsakymas yra teigiamas, tai vaikas pasiruošęs išbūti ir laidotuvių metu.
Artimųjų mirtį patyrusio vaiko psichologinis portretas dr. Vaikas atskiruose savo raidos tarpsniuose neišvengiamai patiria vienokias ar kitokias netektis, tačiau skaudžiausia iš jų yra vieno iš tėvų mirtis Webb, Pfeffer ir kt. Tokia netektis reiškia didžiulius pokyčius vaiko įprastinėje veikloje.
Tik pirmiausia vaiką reikia supažindinti su šios ceremonijos ritualais ir taisyklėmis. Tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo vaikui paaiškinti, kas per laidotuves vyksta.
- 20 geriausių patarimų dėl svorio
- Birželio 4 d.
Pašnekėti apie tai, kokius drabužius reikia dėvėti, kur eiti, kokius veiksmus atlikti. Paaiškinti, kad verkti per laidotuves yra normalu, kad taip išliejamas liūdesys netekus artimo žmogaus.
Svarbiausia paminėti, kad ceremonijos metu reikia ramiai ir pagarbiai elgtis.
Galite atskleisti savo jausmus, kaip jūs jaučiatės šioje situacijoje — gal bijote šio pokalbio, gal pačiam labai skaudu atsisveikinti su šiuo artimu žmogumi. Tėvams svarbu žinoti, kad sakant tiesą apie mirtį, jūs sumažinate baimę. Išgyvenkite sielvartą kartu Skaudu matyti tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo atžalą liūdinčią ir sielvartaujančia dėl netekties. Kaip pagelbėti tokioje situacijoje, kaip suprasti mažojo jausmus ir juos priimti? Netekties sunkumas — tai niekad nebeišsipildysiančios viltys, svajonės ir lūkesčiai, susiję su nutrūkusiais santykiais.
Todėl mes turime padėti vaikui susigyventi ir priimti šių išgyvenimų žlugimą. Santykių peržvalga — natūralus sielvarto mažinimo būdas, kurį tėvai gali atlikti su vaiku. Netekus artimojo, šeimos nariai pasidalina ryškiausiai prisiminimais: pasidalinkite savo žlugusiomis viltimis, svajonėmis, apie tai, kas galėjo būti geriau pašalinti riebalus nuo viryklės gaubto su mirusiuoju.
Santykių peržvalgą darykite kartu su vaiku, padėkite jam. Aptarkite vardo, pravardės ypatumus. Bendravimo ypatumus meilė, prisirišimas, barniai, konfliktai.
