Kaip pasakyti svorio netekimas japonų kalba

Konfrontuodamas su klasikinės vakarų pasaulėžiūros dualistiniais principais pagrįstomis empirizmo ir intelektualizmo doktrinomis jis parodo, kad šių doktrinų šalininkų siekis objektyvuoti mus supantį pasaulį toli gražu iškelia visai ne tuos dalykus, apie kuriuos viltingai mąstė Platonas. Toks požiūris, pasak Merleau-Ponty, skatina veikiau nežabojamą patiklumą racionaliuoju protu, tikint, kad tik šis, jei dar ir neiškėlė, tai greitu metu tikrai iškels į dienos šviesą visus universalius pasaulio dėsnius.

Jei įdėmiau pažvelgsime į prancūzų filosofo tekstus, tuomet juose pastebėsime, jog išsami suvokimo fenomeno analizė pasirodo ne tik kaip nuosekli Husserlio subrandinto fenomenologinio projekto tąsa, tačiau ir tam tikra prasme unikali ir savarankiška estetikos teorija.

Tačiau, ir pačiam filosofui, kaip galime matyti, nėra iki galo aišku kas gi yra tas slaptas žinojimas, tapytojo turimas arba jo ieškomas?

Kas yra tas pamatinis tapybos ir galbūt visos kultūros dalykas? Maurice Merleau-Ponty, Akis ir Dvasia, p.

Stavickiu-Stano vos tik pasklido žinia apie premjero būklę. Noriu jam paspausti ranką, solidarizuotis su S. Reiškiu visapusišką palaikymą, tikrai tegul nesijaudina, viskas susitvarkys, bus gerai. Be to, S.

Spustelėjus išskleisti Į ką gi apeliuoja Merleau-Ponty, klausimu nurodantis į pamatinį, tapyboje glūdintį ir tapytojui savaip žinomą visos kultūros dalyką?

Ar tai nenurodo, jog analizuodamas suvokimo fenomeną bei filosofo akimis stebėdamas didžiųjų tapytojų šedevrus ir — manau, jog galime daryti teisėtą prielaidą — lyg veidrodyje šių kūrėjų įkūnytuose darbuose regėdamas savo paties kūrybos prasmę, Merleau-Ponty atlieka dar neregėtą judesį: estetinę menininko prigimtį, o ypatingai tapytojo, jis traktuoja ne kaip ontologijos periferiją, bet kaip patį ontologinį epicentrą. Kiek man yra žinoma, išmokti, suprasti ir tinkamai vartoti svetimą kitų žmonių kalbą gali tik kitas žmogus, spinduliuojantis magiška galia kelias dešimtis alfabeto raidžių ištirpdyti bekraščiame žodžių vandenyne ir būtent dėl to ilgą laiką filosofijos klasikų buvo vadinamas kaip pasakyti svorio netekimas japonų kalba metaphysicum.

Iš tiesų, daugiau niekur kitur kaip tik mums ir mumyse žinios neegzistuoja, nes tik mums, metafizinių dramų veikėjams, jos turi ar gali turėti bent kiek aiškesnį ir suprantamesnį turinį.

Baisios Japonų Kalbos Frazės....

Jokiai kitai planetos gyvybės formai šios dualistinės peripetijos nerūpi, išskyrus tiek, kiek pats žmogus sugeba gyvūną adaptuoti savame pasaulyje. Taigi pernelyg neskubėdami užbėgti įvykiams už akių, pradžioje pateiksime fenomenologinę percepcinės sąmonės analizę, randamą Merleau-Ponty tekstuose, ir galiausiai pažiūrėsime kaip šios analizės rezultatai koreliuoja su tapytojo paradigma.